29 / 05 / 2026

Kaip pasirinkti tinkamą radiatorių patalpai?

Radiatorius perduoda šilumą į patalpą dviem pagrindiniais būdais – konvekcija ir spinduliavimu. Konvekcijos metu radiatorius šildo šalia jo esantį oro sluoksnį: šiltas oras kyla į viršų, o vėsesnis leidžiasi žemyn, todėl patalpoje vyksta oro cirkuliacija. Dalis šilumos taip pat perduodama spinduliavimo būdu – paprastai tai sudaro apie 5–30 % perduodamos energijos. Dėl šių dviejų šilumos perdavimo būdų radiatorius padeda palaikyti komfortišką temperatūrą patalpoje.

Pagrindiniai radiatoriaus parametrai

Radiatoriaus veikimą apibūdina keli pagrindiniai parametrai :

  • tiekimo temperatūra – į radiatorių patenkančios šildymo terpės temperatūra;
  • grįžtamojo srauto temperatūra – iš radiatoriaus ištekančios šildymo terpės temperatūra;
  • šildymo terpės srautas – per radiatorių per tam tikrą laiką pratekantis šildymo terpės kiekis.

Radiatoriaus šiluminė galia priklauso nuo tiekimo ir grįžtamojo srauto temperatūrų skirtumo, šildymo terpės srauto ir jos savitosios šilumos. Paprastai tariant, kuo daugiau šilumos radiatorius gali perduoti iš šildymo terpės į patalpą, tuo didesnė jo galia.

Tačiau radiatoriaus negalima vertinti vien tik pagal „standartinius“ parametrus. Realioje sistemoje jo atiduodama šiluma priklauso nuo konkrečių darbo sąlygų – vidutinės radiatoriaus paviršiaus temperatūros, patalpos temperatūros, šildymo terpės srauto ir radiatoriaus dydžio. Kadangi radiatoriai daugiausia veikia konvekcijos principu, labai svarbus yra temperatūrų skirtumas tarp radiatoriaus paviršiaus ir šildomos patalpos oro.

Radiatoriaus galiai didelę įtaką turi ir šilumos mainų paviršius . Kuo jis didesnis, tuo daugiau šiluminės energijos radiatorius gali perduoti į patalpą. Todėl radiatoriaus šiluminė galia priklauso ne tik nuo tiekimo temperatūros ir šildymo terpės srauto, bet ir nuo paties radiatoriaus konstrukcijos bei paviršiaus ploto.

Labai svarbus veiksnys renkantis radiatoriaus dydį yra ir jo išdėstymas patalpoje. Aplink radiatorių turi būti pakankamai vietos laisvai oro cirkuliacijai, nes uždengtas ar netinkamai sumontuotas radiatorius gali veikti mažiau efektyviai.

Kaip pasirinkti radiatoriaus galią?

Radiatoriaus galia turi būti parenkama taip, kad net esant žemiausiai projektinei lauko temperatūrai patalpoje būtų palaikoma reikalinga vidaus temperatūra. Tam įvertinami konkretaus pastato šilumos nuostoliai, projektinė lauko temperatūra, patalpos paskirtis ir galiojantys projektavimo reikalavimai.

Radiatoriaus šiluminė galia turi padengti visus patalpos šilumos nuostolius:

  • šilumos nuostolius per išorines sienas, langus, stogą, grindis ar kitas atitvaras;
  • šilumos nuostolius į gretimas, vėsesnes patalpas;
  • šilumos poreikį vėdinimo orui pašildyti.

Todėl tinkamas radiatoriaus pasirinkimas nėra vien tik dydžio ar dizaino klausimas – svarbu įvertinti realų patalpos šilumos poreikį ir sistemos darbo parametrus.

FERRO radiatoriai

FERRO radiatoriai , priklausomai nuo paskirties ir galios, gali būti įvairių konstrukcijų, formų ir paviršių. Vieni populiariausių yra plieniniai plokštiniai radiatoriai.

Pavyzdžiui, FERRO plieniniai plokštiniai radiatoriai gali būti:

  • C tipo – su šoniniu pajungimu;
  • V tipo – su apatiniu pajungimu ir integruotu termostatiniu įdėklu M30x1,5, Heimeier tipo;
  • komplektuojami su kamščiais ir oro išleidimo ventiliais.

Plieniniai plokštiniai radiatoriai

Plieniniai plokštiniai radiatoriai gaminami iš plieno lakštų, sudarančių suvirintas plokštes. Plokštės suformuotos taip, kad tarp jų būtų kanalai, kuriais teka šildymo terpė, perduodanti šilumą į patalpą.

Radiatoriai turi reikalingus prijungimo ir eksploatacinius elementus, pavyzdžiui:

  • jungtis radiatoriui prijungti prie centrinio šildymo sistemos;
  • oro išleidimo ventilius;
  • priklausomai nuo versijos – integruotus ventilius ar kitus papildomus elementus.

Šie radiatoriai skirti patalpoms šildyti gyvenamuosiuose, biurų, viešojo naudojimo, pramonės ir paslaugų paskirties pastatuose, taip pat kitose patalpose, kuriose drėgmės lygis yra normalus.

Juos galima naudoti uždarose vandens šildymo sistemose, taip pat atvirose sistemose, jei jų galia neviršija 30 kW ir sistemoje naudojama inhibitorinė apsauga. Maksimalūs darbo parametrai: slėgis iki 1,0 MPa, arba 10 bar, ir temperatūra iki 110 °C.

Radiatorių apdaila atliekama keliais etapais: kataforezės būdu padengiama apsauginė danga, vėliau radiatoriai elektrostatiniu būdu dengiami milteliniais dažais, kurie sukietinami krosnyje.

Vonios / rankšluosčių radiatoriai

Vonios / rankšluosčių radiatoriai gali būti vamzdiniai, plokšti arba lenkti. Dažniausiai jie yra kopėčių formos, su dviem vertikaliais kolektoriais, kurie paskirsto šildymo terpę į horizontalius vamzdelius.

Vonios radiatoriai abiejuose galuose turi jungtis, skirtas prijungti jungiamąsias detales, ventilius, oro išleidimo ventilius, taip pat elektrinį kaitinimo elementą, kuris gali būti naudojamas ne šildymo sezono metu.

Jų paviršius gali būti baltos spalvos arba dengtas chromuotu sluoksniu, todėl tokie radiatoriai atlieka ne tik šildymo, bet ir praktinę bei estetinę funkciją vonios kambaryje.

Dabar jau žinote, kokių tipų radiatoriai gali būti naudojami patalpoms šildyti ir kokie parametrai turi įtakos jų efektyviam darbui. Renkantis radiatorių svarbu įvertinti ne tik jo išvaizdą, bet ir galią, pajungimo tipą, šildymo sistemos parametrus, patalpos šilumos poreikį ir montavimo vietą.